Augalai

Akvariumų augalai - istorija ir klasifikacija Apžiūrinėdami šiuolaikinius, gerai įrengtus akvariumus, pastebime, jog juose nepaprastai svarbūs yra augalai. Sunku įsivaizduoti akvariumą be augalų. Augalai ne tik teikia akvariumui grožio, bet ir sudaro kartu su žuvimis ir kitais akvariumo gyventojais vieningą ekologinę sistemą. Iki XIX a. pradžios akvariumai buvo kitokie negu dabar. Dideliuose induose paprastai buvo laikomos tik auksinės žuvelės, o augalų tokiuose induose nebuvo. Tik 1797 metais prancūzų mokslininkas T. Sosiūras eksperimentais įrodė glaudų ryšį tarp augalų ir anglies dioksido. Tai žinodamas, anglas D. Vardas 1837 metais pirmą kartą pabandė pasodinti vandens žolių į indą su auksinėmis žuvelėmis. Rezultatai buvo puikūs. Žuvys tarp augalų jautėsi kur kas geriau, augalai vešliai augo ir dauginosi. Šiuo metu akvariumuose auginami kelių šimtų rūšių augalai, kilę iš viso pasaulio vandens baseinų. Paminėsime tik dažniausiai mūsų akvariumuose sutinkamus augalus. Spiralinė valisnerija(Vallisneria spiralis) - šis gražus augalas paplitęs Azijos, Afrikos ir Amerikos tropinėse bei subtropinėse zonose. Natūraliose augimvietėse užauga iki 50 cm ilgio. Žydi smulkiais baltais žiedais. Valisnerija dauginama ūgliais. Jeigu palankios sąlygos, tai per metus iš vieno valisnerijos krūmo galima išauginti keletą dešimčių naujų augalų. Geriausiai valisnerijos auga, kai vandens temperatūra 20-22 oC. Valisnerija - atsparus augalas, tačiau jautriai reaguoja į ištirpusios vandenyje geležies perteklių. Jeigu jūsų akvariume, esant geram apšvietimui ir normaliai temperatūrai, valisnerija pradeda gelsti, galima manyti, kad į akvariumą patenka geležies rūdžių. Yra ir kitų rūšių valisnerijų, auginamų akvariumuose. Paminėsime didžiąją valisneriją (Vallisneria gigantea), kuri paplitusi Naujojoje Gvinėjoje ir Filipinuose. Plačialapė sagitarija (Sagittaria platyphylla) paplitusi Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose. Šaknimis gerai įsitvirtina į gruntą. Užauga iki 30 cm ilgio ir 3 cm pločio. Labai atsparus augalas, galintis augti, kai temperatūra 16-27 oC. Kitos sagitarijų rūšys, auginamos akvariumuose:  Sagittaria eatoni, S. teres, S. subulata, S. filiformis, S. papillosa, S. graminea, S. lancifolia, S. latifolia, S. longirostra (paplitusios Šiaurės Amerikoje, daugiausiai JAV), S. chilensis ir S. montevidensis (paplitusios Pietų Amerikoje). Kanadinė elodėja (Elodea canadensis). Ši elodėja paplitusi Šiaurės Amerikos vandens baseinuose. Šaknys labai silpnos, siūliškos. Dauginasi šoninėmis ataugomis: ir pasodintomis į gruntą, ir paliktomis plūduriuoti vandenyje. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra 18-20 oC. Mėgsta gerą apšvietimą. Kitos elodėjų rūšys, auginamos akvariumuose:  E. densa bei E. naias, paplitusios Pietų Amerikos vandens baseinuose, ir E. nuttalli, paplitusi Šiaurės Amerikoje.  Vandeninė kabomba (Cabomba aquatica). Paplitusi stovinčiuose ir lėtai tekančiuose Pietų Meksikos vandens baseinuose. Šaknynas tvirtas. Akvariumuose kabomba užauga net iki 2 m ilgio, užaugina daugybę šoninių atžalų. Kabomba mėgsta minkštą vandenį, stambiagrūdį gruntą, nepakenčia dažnų persodinimų. Dažnai akvariumuose žydi. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra būna apie 20-22 oC. Kitos akvariuminių kabombų rūšys: C. australis,  auganti Pietų Amerikoje, ir C. caroliniana, auganti pietiniuose Šiaurės Amerikos rajonuose. Kitos kabombos akvariumuose auginamos rečiau. Ambulija (Limnophila indica) paplitusi Azijos, Afrikos ir Australijos tropikuose. Tai - panašus į eglutę augalas. Šaknynas silpnas, bet ambulija gali augti ir plūduriuodama vandenyje. Auga labai greitai. Dauginama šoninėmis ataugomis: atitrūkusios nuo augalo, ataugos greit išleidžia šaknis ir jau gyvena kaip atskiras augalas. Ambulija geriausiai auga, kai vandens temperatūra 20-25 oC. Mėgsta ryškią šviesą. Ambulija labai tinka auginti žuvų nerštavietėse. Kitos ambulijos, auginamos akvariumuose:  Limnophila heterophylla ir L. sensiliflora. Kriptokorinos (Cryptocoryna) - tai didelė grupė augalų. Akvariumuose auginamos kelios dešimtys rūšių kriptokorinų, todėl čia pateiksime tik trumpą grupės apibūdinimą. Kriptokorinų tėvynė - Indonezija, Ceilonas, Tailandas ir Filipinai. Kriptokorinos - vieni vertingiausių akvariumų augalų. Šaknimis kriptokorinos tvirtai įsikabina į gruntą. Jų lanceto formos lapai būna įvairiausių atspalvių ir labai pagyvina akvariumą. Kriptokorinos dauginamos ūgliais, išaugusiais iš šaknų. Esant 22-26 oC vandens temperatūrai, iš vieno šio augalo krūmo per metus galima gauti 20-30 atžalų. Kriptokorinos nemėgsta stiprios šviesos, nes tada jos greitai apauga siūliniais dumbliais. Be to, jos jautrios geležies pertekliui vandenyje. Amazonės echinodorusai (Echinodorus amazonicus): šie egzotiniai augalai paplitę Brazilijoje, Amazonės baseine. Jeigu augimo sąlygos geros, užauga iki 50 cm ilgio ir 5 cm pločio. Mėgsta derlingą gruntą, minkštą vandenį ir gerai išsklaidytą šviesą. Nemėgsta persodinimų. Dauginami "ūsais", kurie išsišakoja po visą akvariumą. Geriausiai auga, kai temperatūra 20-25 oC. Ant didelių Amazonės echinodorusų lapų ikrus noriai deda skaliarai. Aponogetonų (Aponogeton) grupei priklauso apie 30 augalų rūšių. Be to, išvesta ir hibridų. Šie daugiamečiai augalai paplitę Afrikoje, Indijoje, Australijoje. Tai - vieni puošniausių akvariumų augalų. Dauginami ilgomis ataugomis, kurių galuose pradeda formuotis naujo augalo užuomazgos. Geriausiai auga, kai temperatūra 20-22 oC. Aponogetonai mėgsta silpnai rūgštų vandenį ir išsklaidytą šviesą. Paprastai šio augalo krūmas sodinamas akvariumo viduryje. Ant didelių jo lapų noriai neršia skaliarai. Dažniausiai akvariumuose auginami Aponogeton crispus Thunberg, A. rigidifolius Van Bruggen ir A. Stachyospoius de Wit. Liudvigija (Ludwigia repens) auga JAV pietuose. Šaknimis tvirtai įsitvirtina grunte. Tai - puošnus krūminis augalas. Žydi mažais geltonais žiedeliais. Dauginasi vegetatyviškai. Liudvigija labai nereikli vandens temperatūrai: ji gali augti nuo 18 iki 30 oC temperatūros vandenyje. Akvariumuose dar auginamosL. arcuta, L. natans, L. potamogeton, paplitusios Brazilijoje, ir L. pulvinaris, paplitusi Pietų Afrikoje. Vandeninis papartis (Ceratopteris thalictroides) - vienas egzotiškiausių akvariumo augalų. Natūralios jo augimvietės yra tropikuose. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra 22-24 oC. Augalas mėgsta gerą apšvietimą. Jeigu augimo sąlygos geros, iš vieno paparčio lapo galima užveisti daugybę naujų augalų. Vandeninis papartis gali augti ir įsitvirtinęs grunte, ir plūduriuodamas ant vandens. Labai tinka auginti neršyklose, nes jame slepiasi žuvų mailius. Iš kitų vandeninių paparčių, auginamų akvariumuose, paminėtinas Microsonum pteropus, augantis Pietryčių Azijos vandens baseinuose, ir Ceratopteris cornuta, augantis Afrikos tropikuose. Vandens salotos (Pistia stratiotes) paplitusios Afrikoje. Tai - vienas gražiausių ant vandens plaukiojančių augalų. Išauga iki 15 cm pločio. Kartais žydi smulkiais gelsvais žiedais. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra 25-27 oC. Dauginamos vegetatyviškai. Jeigu akvariumas gerai apšviečiamas iš viršaus, tai vandens salotos greitai dauginasi ir uždengia visą vandens paviršių. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Plunksnalapiai (Myriophyllum): šios grupės augalų tėvynė - Europa, Azija, Afrika ir Šiaurės Amerika. Auga upėse, ežeruose, dideliuose tvenkiniuose. Mėgsta švarų vandenį. Temperatūrai nereiklūs. Esant geram apšvietimui, greitai dauginasi, bet labai neatsparūs siūliniams dumbliams. Tinka žuvų neršykloms užsodinti. Dažniausiai akvariumuose auginami šie plunksnalapiai: M. alterniflorum, M. brasiliense, M. elatinoides, M. heterophyllum, M. hippuroides, M. veiticillatum. Maurabragainis (Chara fragilis). Šis augalas randamas vidurinėje ir pietinėje buvusios Tarybų Sąjungos dalyje. Auga daugelyje Lietuvos ežerų. Maurabragainis šviesoje išskiria daug deguonies ir suriša vandenyje esantį kalcį, todėl minkština vandenį. Tinka sodinti žuvų neršyklose. Ričija (Riccia fluitans) - vandens samanos. Jos labai paplitusios stovinčiuose ir lėtai tekančiuose Europos, Azijos, Amerikos, Naujosios Zelandijos ir Afrikos gėluose vandenyse. Tai - plaukiojantys augalai, neturintys nei tikrų lapų, nei stiebų. Jeigu akvariumas apšviečiamas iš viršaus ir temperatūra 22-25 oC, ričijos greitai uždengia vandens paviršių ir šviesa negali prasiskverbti į akvariumą, todėl ričiją iš akvariumo reikia dažnai šalinti. Šis augalas labai tinka apsodinti žuvų nerštavietėms ir akvariumams, kuriuose auginamas mailius. Nitela (Nitella flexilis): šis augalas paplitęs Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos gėluose vandenyse. Iš nitelų užauga tankūs povandeniniai brūzgynai. Jos šaknų neturi. Akvariume auga labai gerai, ypač kai vandens temperatūra 17-19 oC. Iš vandens išvalo įvairias mechanines purvo daleles. Nitela minta kai kurios augalėdės žuvys. Kitos nitelos: akvariumuose dažnai auginama N. megacarpa, kurios tėvynė - Jungtinės Amerikos Valstijos. Šių augalų reikėtų sodinti į akvariumus, kur auginamas žuvų mailius. Javos samanos (Vesicularia dubyana): šie įdomūs augalai kilę iš Indijos Malajų srities. Smarkiai išsišakojusius ilgus stiebus dengia smulkūs tamsiai žali lapeliai. Auga tik akvariumo dugne. Jeigu įdėsime kuokštelį arba net mažytį stiebelį šių samanų į akvariumą, jos tuoj ims leistis į dugną. Svarbu parinkti šioms samanėlėms kietą gruntą, geriausia akmenis, ir jų dažnai nekiloti iš vietos į vietą. Tuomet samanėlės prisitvirtina prie grunto ir gerai auga, sudarydamos gražius, įvairių formų kauburėlius. Ant ūglių, pasiekusių vandens paviršių, susidaro dėžutės su sporomis. Šis augalas mėgsta išsklaidytą šviesą. Optimali vandens temperatūra -  22 oC. Volfija (Wolfia arrhiza). Tai -  kruopos dydžio žalias vandens paviršiuje plaukiojantis augaliukas. Jo tėvynė Afrika ir Azija. Šaknų, įsišaknijančių į gruntą, neturi. Dauginasi dalinimosi būdu. Esant pakankamam apšvietimui ir vandens temperatūrai 20-24 oC, sparčiai dauginasi, nusėdama visą vandens paviršių. Nukritus vandens temperatūrai iki 12 oC, volfija nustoja daugintis ir žiemoja. Volfijos naudinga auginti daug, nes ja minta daugelis akvariumo žuvų. Egagropila (Cladophora aegagropila, Aegagropila sauteri) - turbūt pats keisčiausias ir paslaptingiausias akvariumuose auginamas augalas. Tai -rutulio formos dumblis, sutinkamas tiek vidurio Europos, tiek ir Azijos vandens baseinuose. Iš pirmo žvilgsnio jis primena jūrų ežiuką. Gamtoje, šviečiant saulei, šie paslaptingi rutuliai dėl aktyvios fotosintezės pakyla į vandens paviršių, o vakare, nusileidus saulei, lėtai leidžiasi į dugną. Tokia jų paros migracija liaudyje apipinta legendomis. Akvariume, šviečiant elektros lemputei, šis augalas visąlaik guli dugne. Jeigu akvariumą apšviečia saulės spinduliai, egagropila gali ir migruoti. Dauginasi vegetatyviniu būdu. Auga labai lėtai, tačiau užauga iki 10 cm skersmens. Vandens kokybė šiam augalui didelės reikšmės neturi. Akvariumininkai egagropilą vadina "gyvuoju filtru". Iš tikrųjų, gulėdamas ant dugno, augalas įsiurbia į save daug nešvarumų. Tuomet jį galima išimti, nuplauti po čiaupu, švelniai nuspausti ir vėl įleisti į akvariumą.